Wednesday, 18 April 2007

[Star FM] "Katarsis" XIV dalis. Finalas

Išpažintis

Suicido pirmadienis verslo korpuse „Dė“. Jūs geriate arbatą, o Jūsų draugai žudosi... Verslo klase.

Va tokiom akimirkom tai tikrai supranti: ne, drauguži, dar ne... dar trūksta cinizmo, darbe dėvimo tik žuviai kepti tinkamo megztinio ir bent trejų hemorojus.lt užrašu papuošto tarnybinio automobilio vairavimo stažo.

Kartais atrodo, kad pusė šalies jaučiasi lyg kažkada per „Teleloto“ jiems būtų trūkę tik vieno langelio. Einam gatve ir sakom: oi, kaip man šią savaitę blogai. Kaip viskas užknisa. Kaip aš pasenau. Kaip buvo gera vaikystėje... Ir palauk! Kitą savaitę rašysiu ataskaitas, tai bus dar blogiau!” Šitaip prasideda trečdalio keturiasdešimtmečių pokalbiai. Gerai, kad žmonės bent taip suranda bendrų interesų.

Iš tiesų, tas savęs keiksnojimas ir nusivylimas padeda stumtis pirmyn. Arba kažką gyvenime keisti. Arba pasiųsti viską velniop.

...o nuo ko mes pradėjome?

Taip, aš Donatas, prieš porą savaičių man sukako dvidešimt penkeri, dirbu radijo stotyje „Star FM“ ir turbūt moraliai krušu jūsų dukrą.

Ar savo gyvenime ką nors keisčiau? Turbūt taip. Bet kas, po velnių, klaus mano nuomonės?

Todėl bent jau šiandien ir man viskas gerai. Bent jau normaliai. Kad ir tie dvidešimt penkeri metai – iš jų bent penkeri buvo tikrai neblogi. Ir žinot, kas verčia mane vaikščioti ta plonyte sveiko proto gija? Ogi dykas smalsumas!

Nes, dievaži, man nepaprastai įdomu, kas šiame pistame gyvenime man dar nutiks...

---
PS Tomas siunčia linkėjimų! Geria, pyksta ir keikiasi. Svarbiausia, kad vos netapęs pirmąją profesine gyvenimo būdo žurnalistikos auka, jis ir toliau liko dirbti toje pačioje žurnalo redakcijoje. Vakar matė nėščią Atlantą. O Jūs sakot, keičiasi žmonės... Šiam pasauly jau nieks nesikeičia. Na, nebent pati redakcija - jų žurnalas išsikėlė iš ketvirto aukšto.

...į septintą.

Sunday, 15 April 2007

[Star FM] "Katarsis" XIII dalis. Laimingi žmonės 2

Pirmadienis. 16:23. Gyvenimo būdo žurnalo redakcija. Ant palangės stovi žudytis susiruošęs žurnalistas, biure atokiau – būrelis žmonių.

Donatas priėjo prie trijų pusamžių žurnalisčių. 

DONATAS
Aš jį pažįstu. Kas čia nutiko?

ŽURNALISTĖ
Jam jau seniai nekas - su niekuo nebendraudavo. Darbe vaikščiojo girtas.

DONATAS
Tomai! Ei, Tomai!

Savižudis atsisuko.

TOMAS
Atsipisk! Nes tikrai nušoksiu! Liksit be etato!

DONATAS
Tomai! Aš tave pažįstu! Aš Donatas! Iš radijo. Mes kartu pietaudavom.

TOMAS
Eik na***i, nes blogiau jau nebebus.

DONATAS
Tomai... Tomai, davai pasikalbam.

TOMAS
Apie ką, b*et, norėtum pasikalbėti? Kaip aš praleidau savaitgalį?

DONATAS
Pirmiausia apie tai, ką veikti ant palangės. Rimtai, Tomai, kas tau nutiko?

TOMAS
Kas man nutiko? Aš, b*et, paskutinius septynerius metus dročinau tik galvodamas, kaip vieną dieną nušoksiu..!

DONATAS
Bet kodėl?!

TOMAS
Ir kur tu galvojai pasuks mano gyvenimas? Rašysiu, b*et, gyvenimo būdo žurnale? Apie laimingus ir turtingus verslininkus? Moteris, puikiai išmanančias rytų interjerą ir neįsivaizduojančias savo gyvenimo be bidė? Kas per šūdas?! Tai ir viskas? Viskas, ką aš, b*et, galiu? Visą likusį gyvenimą sėdėti redakcijom su trim gyvenimo būdo žurnalistikos geišom? Aš, b*et, ant "Gritės" tualetinio popieriaus Brailio raštu įdomesnių dalykų perskaitau nei mūsų žurnale...

Artyn priėjo viena iš trijų žurnalisčių.

ŽURNALISTĖ
Petrauskai, Jūs juk turite šeimą...

TOMAS
Preklimakterine pabaisa, tu tik nebandyk artintis, nes surišiu kojas ir įmesiu į šulinį!

Moteris lyg įgelta šoko atgal.

DONATAS
Tomai... Tomai, o tu manai, man geriau?

TOMAS
O tu pameni tą bičą iš teliko, kuris gaudavo rytdienos laikraštį? Tai aš, b*et, gaunu rytdienos gyvenimo būdo žurnalą. Ir pirmas, dar prieš aptrimituojant visai šalies spaudai, sužinau, kur mėgsta pietauti Violeta Riaubiškytė ir koks vietinis herojus dabar ją pisa.

Jūs bent jau neapsimetinėjat, kad jums ant darbo pa**bat...

DONATAS
O dabar įdėmiai manęs paklausyk...

Taip, aš dirbu radijuje. Šūdiname radijuje. Taip, mes keikiamės eteryje, nes mūsų niekas vis tiek nesiklauso. Tu manai, toks darbas buvo mano gyvenimo tikslas?

...tu paklausyk!

Mes esam pati klausomiausia laida tarp Vilniaus mieste transliuojančių radijo stočių dvylikos-šešiolikos metų auditorijai!

Tomas prunkštelėjo.

DONATAS
Tu rimtai manai, kad tai yra geriau?

Tomas pasuko galvą.

TOMAS
Kokioje auditorijoje? Dvylikos-šešiolikos?

DONATAS
Dvylikos-šešiolikos. Vilniaus mieste.

Tomas parodė į vietą ant palangės ir tarė...

TOMAS
Klausyk, aš čia pasislinkt galėčiau, jei tu kartais sugalvotum...

Redakcijoje visi nutilo. Donatas susimąstė.

DONATAS
Žinai, ačiū... Nenorėčiau. Ir tu nenorėtum. Niekas nenorėtų. Davai, einam pasikalbėti?

OK..? Na?

Einam?

Tomas garsiai nusikeikė, kumščiu pagrūmojo susirinkusioms žurnalistėms ir paėmė Donato ištiestą ranką. Jam nušokus, vaikinai apsikabino ir patapšnojo vienas kitam per nugarą. Donatas kreipėsi į žiūrovus:

DONATAS
Gyvens.

ŽURNALISTĖ
Bet policija jau važiuoja. Ir greitoji.

TOMAS
Tavęs, b*et, apačioj Klimas ir Maksas laukia. Sakė, kad jau prieš metus dėl interviu tarėsi...

DONATAS
Tegul važiuoja. Mes einam išgerti.

Abu sustojo prie lifto.

TOMAS
Ot vaizdų pridariau. Turės redakcijos tarkos apie ką kalbėtis...

DONATAS
Velniop.

Prasivėrė lifto durys.

TOMAS
Žinai, jei būtų atėjęs kas kitas, tai būčiau stabiliai iššokęs.

Bet... Nu na***i... Dvylikos-šešiolikos metų auditorija. Ir dar Vilniaus mieste.

P***ec.

Palyginus su tavim, aš, b*et, tikras suknistas Hemingvėjus...

Durys užsidarė. Po savaitės savižudybė buvo oficialiai paskelbta profesine gyvenimo būdo žurnalistų liga.