Wednesday, 18 April 2007

[Star FM] "Katarsis" XIV dalis. Finalas

Išpažintis

Suicido pirmadienis verslo korpuse „Dė“. Jūs geriate arbatą, o Jūsų draugai žudosi... Verslo klase.

Va tokiom akimirkom tai tikrai supranti: ne, drauguži, dar ne... dar trūksta cinizmo, darbe dėvimo tik žuviai kepti tinkamo megztinio ir bent trejų hemorojus.lt užrašu papuošto tarnybinio automobilio vairavimo stažo.

Kartais atrodo, kad pusė šalies jaučiasi lyg kažkada per „Teleloto“ jiems būtų trūkę tik vieno langelio. Einam gatve ir sakom: oi, kaip man šią savaitę blogai. Kaip viskas užknisa. Kaip aš pasenau. Kaip buvo gera vaikystėje... Ir palauk! Kitą savaitę rašysiu ataskaitas, tai bus dar blogiau!” Šitaip prasideda trečdalio keturiasdešimtmečių pokalbiai. Gerai, kad žmonės bent taip suranda bendrų interesų.

Iš tiesų, tas savęs keiksnojimas ir nusivylimas padeda stumtis pirmyn. Arba kažką gyvenime keisti. Arba pasiųsti viską velniop.

...o nuo ko mes pradėjome?

Taip, aš Donatas, prieš porą savaičių man sukako dvidešimt penkeri, dirbu radijo stotyje „Star FM“ ir turbūt moraliai krušu jūsų dukrą.

Ar savo gyvenime ką nors keisčiau? Turbūt taip. Bet kas, po velnių, klaus mano nuomonės?

Todėl bent jau šiandien ir man viskas gerai. Bent jau normaliai. Kad ir tie dvidešimt penkeri metai – iš jų bent penkeri buvo tikrai neblogi. Ir žinot, kas verčia mane vaikščioti ta plonyte sveiko proto gija? Ogi dykas smalsumas!

Nes, dievaži, man nepaprastai įdomu, kas šiame pistame gyvenime man dar nutiks...

---
PS Tomas siunčia linkėjimų! Geria, pyksta ir keikiasi. Svarbiausia, kad vos netapęs pirmąją profesine gyvenimo būdo žurnalistikos auka, jis ir toliau liko dirbti toje pačioje žurnalo redakcijoje. Vakar matė nėščią Atlantą. O Jūs sakot, keičiasi žmonės... Šiam pasauly jau nieks nesikeičia. Na, nebent pati redakcija - jų žurnalas išsikėlė iš ketvirto aukšto.

...į septintą.

Sunday, 15 April 2007

[Star FM] "Katarsis" XIII dalis. Laimingi žmonės 2

Pirmadienis. 16:23. Gyvenimo būdo žurnalo redakcija. Ant palangės stovi žudytis susiruošęs žurnalistas, biure atokiau – būrelis žmonių.

Donatas priėjo prie trijų pusamžių žurnalisčių. 

DONATAS
Aš jį pažįstu. Kas čia nutiko?

ŽURNALISTĖ
Jam jau seniai nekas - su niekuo nebendraudavo. Darbe vaikščiojo girtas.

DONATAS
Tomai! Ei, Tomai!

Savižudis atsisuko.

TOMAS
Atsipisk! Nes tikrai nušoksiu! Liksit be etato!

DONATAS
Tomai! Aš tave pažįstu! Aš Donatas! Iš radijo. Mes kartu pietaudavom.

TOMAS
Eik na***i, nes blogiau jau nebebus.

DONATAS
Tomai... Tomai, davai pasikalbam.

TOMAS
Apie ką, b*et, norėtum pasikalbėti? Kaip aš praleidau savaitgalį?

DONATAS
Pirmiausia apie tai, ką veikti ant palangės. Rimtai, Tomai, kas tau nutiko?

TOMAS
Kas man nutiko? Aš, b*et, paskutinius septynerius metus dročinau tik galvodamas, kaip vieną dieną nušoksiu..!

DONATAS
Bet kodėl?!

TOMAS
Ir kur tu galvojai pasuks mano gyvenimas? Rašysiu, b*et, gyvenimo būdo žurnale? Apie laimingus ir turtingus verslininkus? Moteris, puikiai išmanančias rytų interjerą ir neįsivaizduojančias savo gyvenimo be bidė? Kas per šūdas?! Tai ir viskas? Viskas, ką aš, b*et, galiu? Visą likusį gyvenimą sėdėti redakcijom su trim gyvenimo būdo žurnalistikos geišom? Aš, b*et, ant "Gritės" tualetinio popieriaus Brailio raštu įdomesnių dalykų perskaitau nei mūsų žurnale...

Artyn priėjo viena iš trijų žurnalisčių.

ŽURNALISTĖ
Petrauskai, Jūs juk turite šeimą...

TOMAS
Preklimakterine pabaisa, tu tik nebandyk artintis, nes surišiu kojas ir įmesiu į šulinį!

Moteris lyg įgelta šoko atgal.

DONATAS
Tomai... Tomai, o tu manai, man geriau?

TOMAS
O tu pameni tą bičą iš teliko, kuris gaudavo rytdienos laikraštį? Tai aš, b*et, gaunu rytdienos gyvenimo būdo žurnalą. Ir pirmas, dar prieš aptrimituojant visai šalies spaudai, sužinau, kur mėgsta pietauti Violeta Riaubiškytė ir koks vietinis herojus dabar ją pisa.

Jūs bent jau neapsimetinėjat, kad jums ant darbo pa**bat...

DONATAS
O dabar įdėmiai manęs paklausyk...

Taip, aš dirbu radijuje. Šūdiname radijuje. Taip, mes keikiamės eteryje, nes mūsų niekas vis tiek nesiklauso. Tu manai, toks darbas buvo mano gyvenimo tikslas?

...tu paklausyk!

Mes esam pati klausomiausia laida tarp Vilniaus mieste transliuojančių radijo stočių dvylikos-šešiolikos metų auditorijai!

Tomas prunkštelėjo.

DONATAS
Tu rimtai manai, kad tai yra geriau?

Tomas pasuko galvą.

TOMAS
Kokioje auditorijoje? Dvylikos-šešiolikos?

DONATAS
Dvylikos-šešiolikos. Vilniaus mieste.

Tomas parodė į vietą ant palangės ir tarė...

TOMAS
Klausyk, aš čia pasislinkt galėčiau, jei tu kartais sugalvotum...

Redakcijoje visi nutilo. Donatas susimąstė.

DONATAS
Žinai, ačiū... Nenorėčiau. Ir tu nenorėtum. Niekas nenorėtų. Davai, einam pasikalbėti?

OK..? Na?

Einam?

Tomas garsiai nusikeikė, kumščiu pagrūmojo susirinkusioms žurnalistėms ir paėmė Donato ištiestą ranką. Jam nušokus, vaikinai apsikabino ir patapšnojo vienas kitam per nugarą. Donatas kreipėsi į žiūrovus:

DONATAS
Gyvens.

ŽURNALISTĖ
Bet policija jau važiuoja. Ir greitoji.

TOMAS
Tavęs, b*et, apačioj Klimas ir Maksas laukia. Sakė, kad jau prieš metus dėl interviu tarėsi...

DONATAS
Tegul važiuoja. Mes einam išgerti.

Abu sustojo prie lifto.

TOMAS
Ot vaizdų pridariau. Turės redakcijos tarkos apie ką kalbėtis...

DONATAS
Velniop.

Prasivėrė lifto durys.

TOMAS
Žinai, jei būtų atėjęs kas kitas, tai būčiau stabiliai iššokęs.

Bet... Nu na***i... Dvylikos-šešiolikos metų auditorija. Ir dar Vilniaus mieste.

P***ec.

Palyginus su tavim, aš, b*et, tikras suknistas Hemingvėjus...

Durys užsidarė. Po savaitės savižudybė buvo oficialiai paskelbta profesine gyvenimo būdo žurnalistų liga.

Thursday, 12 April 2007

[Star FM] "Katarsis" XII dalis. Laimingi žmonės

Pirmadienis. 16:19. Donatas sėdėjo panarinęs galvą į pultą. Jonas į stiklinę studijos sieną mėtė žaislinį kamuoliuką. Visas aukštas skambėjo kardiografo retorika: bum - trys sekundės tylos - bum - trys sekundės tylos - bum...

Donatas pagaliau tarė.

DONATAS
Bet tu gali pasakyti, kas man yra?

JONAS
O kas tau yra?

DONATAS
Jaučiuosi nelaimingas.

JONAS
Visi laimingi žmonės Lietuvoj sėdi one.lt

DONATAS
Aš rimtai...

JONAS
Aš irgi.

DONATAS
Bet mane vis tiek viskas užknisa...

Bumbsėjimas liovėsi.

JONAS
Pradėkim nuo pradžių. Moterys?

DONATAS
Mhm... Kai kiti gatvėje pamato gražią moterį, tai nori su ja permiegoti. Kai aš gatvėje pamatau gražią moterį, tai noriu ją vesti.

...jei rimtai, nemanau, kad čia problema.

JONAS
Okeeeeei. Darbas?

DONATAS
Gal... Net nežinau. Kartais jaučiuosi kaip arklys, kuriam pirmą kartą balną uždėjo. Matai, bėda, kad aš tiesiog nesijaučiu laimingas, koks buvau anksčiau. Pats gyvenimas nėra toks, kokio tikėjausi. Ir kai pagalvoji, kad viskas aplink tėra kompromisai...

Jonas iš širdies trenkė kamuoliuku į stiklą. Šis skausmingai nusirito per pultą, sukeldamas įspūdį, jog dainuojančiam Jamesui Bluntui kas būtų perpjovęs gerklę, ir nusirito ant žemės.

JONAS
Kompromisai? Kokie suknisti kompromisai? Tai nėra kompromisai. Tai ir yra gyvenimas! Įsikalk į galvą! Supuvęs, suknistas, liūdnas ir kartais tau gerklę norintis perkąsti gyvenimas! Ir kuo greičiau tu tai suprasi, tuo mažiau dėl to liudėsi po dvidešimties metų. Nes nebus gaila to laiko, kurį šitaip myžčiodamas praradai.

Jonas pakilo nuo kėdės.

JONAS
Žodžiu... Būsiu virtuvėje, jei tu jau esi ant kryžiaus.

Jonas buvo bedarąs studijos duris, kai prieš jį netikėtai išdygo Ieva.

IEVA
Klausykit! Aukšte virš mūsų pro langą žada iššokti kažkoks žurnalistas...

Jonas gūžtelėjo pečiais.

JONAS
Virš mūsų? Ten gi gyvenimo būdo žurnalas kažkoks. Nieko nuostabaus. Aš jiems iki rudeninės depresijos langus užkalčiau...

DONATAS
Pala, žurnalistas? Ta prasme, vyras?!

IEVA
Atrodo.

DONATAS
Tai ten vienintelis vyras tėra! Čia Tomas! Aš jį pažįstu!

Donatas išbėgo pro duris.

Wednesday, 11 April 2007

[Star FM] "Katarsis" XI dalis. Ana Karenina

Laidos įrašas. 20060703StarFM_Ana_Karenina.mp3

[Reklama]
[Girdėti į bokalą pilamo alaus garsas. Vyriškas radijo balsas tvirtai ištaria]
[Mus vienija baudžiava ir pergalės!]

[Džinglas]
[Vyriškas radijo balsas]
Tik mūsų radijo stotis teikia gyvenimo būdo vadybininko paslaugas kalėjime!
[Džinglas]
Star FM!

[Skambutis į studiją]

JONAS
Nori, įspėsiu kiek tau metų?

MERGINA
Nagi..!

JONAS
Iš balso sprendžiu, kad būsi guvi 16-18 metų mergina?

MERGINA
Pataikei..!

JONAS
O kuo vardu?

MERGINA
Sonata!

JONAS
Malonu, Sonata.

Sonata, mes čia su Donatu kaip tik kalbėjom apie knygas. Tu mėgsti skaityti?

MERGINA
Truputį.

Telefone pasigirsta naivus kikenimas.

JONAS
Sakyk, Sonata, o kokia mėgstamiausia tavo knyga?

MERGINA
Hm... emmmmm... net nežinau...

JONAS
Nejau nežinai? Na, bent vieną!

MERGINA
Eee... turbūt "Heroinas".

JONAS
Nuostabu! Sonata, o nori, kad aš tau dabar išburčiau ateitį?

MERGINA
Juokaujat?

JONAS
Ne, Sonata, aš visai rimtai.

Paklausyk... tau jau septyniolika ir viskas, ką pasaulyje sukūrė žmogus atrodo taip gražu! Todėl mėgsti sakyti "gražuoooolė", "žmoguuuutis", "myyyyyliu", "duoook pa". Be to, turbūt turi nuostabų draugą. Sonata, juk turi?

Mergina kiek sutriko.

MERGINA
...turiu 

JONAS
Ir tikriausiai tu jį labai myli? Žinoma, kad myli! Tai va.

Dar tau patinka degintis soliariumuose - juk ten visada šilta -, o baigusi mokyklą tu nori studijuoti viešbučių administravimą. Juk nori, tiesa?

Taip... pirmas šokas tavo gyvenime nutiks, kai susipisi per baigiamuosius egzaminus. Ir jokių viešbučių, Sonata, tu gyvenime nematysi. 

Bet tai juk nieko - juk ir mylimas draugas išvažiuos į sostinę, jums gera gyventi kartu. Ir viskas taip nuostabu, kad kažkurią gražią akimirką jūs nusprendžiat susituokti. Dar geriau – turėti vaikutį. Mažiuką. Berniuką.

Iš tėvų išlupat pinigų vestuvėms, būstui, tavo draugas – pavadinkime jį Mindaugu – tai va, Mindaugas įsidarbina kokioje šūdinoje firmoje ir vakarais grįžta namo vos pavilkdamas kojas...

Sonata, tu dar čia..?

Tai va. Jūs vos suduriat galą su galu, bet vis dar laimingi...

Bet tada Mindaugas, baldėlinęs dėl nuostabaus jūsų gyvenimo staiga ima užsiknisti. Juk bendraamžiai kviečia linksmintis, pasišokti, tai kokio velnio jis turi grįžti namo?

Štai tada jis pradeda gerti, tvarkyti tavo bendraamžess – Mindaugas juk gražus, jis juk negimdė!

O tada tu SONATA, sėdėsi namie ir ant rankų sūpuosi jūsų meilės vaisių, jūsų kūdikį. Patikėk, Sonata, tai bus labai ilgi ir šalti vakarai. Ir niekada gyvenime tau nebus labiau vieniša ir liūdna.

O tada tu, Sonata, gailiai, gailiai verksi. Ir tada tu, KALE, gailėsies, kad septyniolikos perskaitei „Heroiną“, o ne „Aną Kareniną“.

[Fone pasigirsta telefono pypsėjimas]

Friday, 6 April 2007

[Star FM] "Katarsis" X dalis. Mamytė 2

Pirmadienis. 15:39. Priimamasis. „Mamytės“ problemą ryžosi spręsti Jonas. Toks buvo abiejų dydžėjų susitarimas. Dažniausiai Jonas ir būdavo mamyčių apsilankymo priežastis. Kai kas kalbėjo, kad verkiančios moterys jam tiesiog patinka.

Jonas mechaniškai kreipėsi į nepatenkintą mamytę.

JONAS
Aš norėjau atsiprašyti dėl to, kad mūsų jumoras Jums galėjo pasirodyti nepriimtinas.

MOTERIS
Jūs... Jūs... Pažįstu Jūsų balsą!

Moteris kone pašėlo. Tada mergaitė didelėmis, liūdnomis ir ašarų pilnomis akimis pažvelgė į Joną. Apatinė jos lūpa drebėjo. Buvo matyti, kad ji netrukus pravirks.

MERGAITĖ
Dėde... Ar Haris Poteris iš tiesų nebegyvas?

JONAS
N...

Jonas nespėjo ištarti nė žodžio. Jį pertraukė šaižus moters balsas. Mergaitė bemat delnais užsidengė ausis.

MOTERIS
Jūs sukrušti pyderastai, piktžaizdės, išgamos, gaidžiai, šūdžiai, nuopisos...

Moteris įkvėpė oro ir kriokė toliau.

MOTERIS
...per jus, asilai, bl**, ir ožiai vaikai ramiai miegoti negali... Išsigimėliai jūs...

Jonas bandė įsiterpti.

JONAS
Ponia...

MOTERIS
Pala, kol aš jos tėvui viską pasakysiu. Atkals tave, ožy, kaip šunį...

JONAS
Ponia...

MOTERIS
Nori mirti? Nori mirti, žąsine? Tuoj smuksi...

JONAS
Ponia... Ponia... Nusiraminkit. Sakykit, kiek Jūs vaikų turit?

MOTERIS
Ką?

Moteris nustebusi nutilo. Visi jos išvardinti gyvūnai išsislapstė po priimamojo kampus.

JONAS
Kiek jūs vaikų turit?

MOTERIS
Tris. Nors čia ne tavo, gaidy, reikalas.

JONAS
Ponia... Jūs turite tris vaikus. Tad spėsiu, kad tris kartus jus kažkas jau matė nuogą ir gal net tris kartus atsakančiai iškrušo. Tad daugiau ar mažiau turėtumėte žinoti, kaip ten viskas daroma. Tai kokio šūdo Jūs apsimetat nekalta?

Moteris ėmė purtytis ir drebėti.

MOTERIS
Aš... aš... aš...

Galiausiai, ji tvojo Jonui per veidą, stvėrė mergaitę už rankos ir išsitempė ją paskui save garsiai užtrenkdama biuro duris. Nustėręs iš nuostabos Jonas burbtelėjo panosėje.

JONAS
Būtų mano žmona, drožčiau atgal...

...ir glostydamas žandą grįžo į studiją.

Tuesday, 3 April 2007

[Star FM] "Katarsis" IX dalis. Išpažintis

Mamytės... Piktos mamytės radijo stotį aplanko bent kartą per mėnesį. Tokia mama, dažniausiai apsirengusi tamsiomis spalvomis, seksuali sulig autokatastrofa, kartu atsiveda ir dukrą. Blogiau, jei atsiveda sūnų, nes jis šalia raudonuoja ir kone miršta iš gėdos.

Mamytės dažniausiai būna mažareikšmių valstybės įstaigų klerkės. Kitos dirba bibliotekose. Tačiau visos pasipuošusios ta pačia išdidžia white trasho veido išraiška: „Taip, aš turiu „Norfos“ nuolaidų kortelę. Ir ką?“ Nieko nepasakysi - vargo bitelės...

...keista, bet pas mus niekada neateina tėčiai.

Kartais vaikai tikrai verkia... Kartais verkti juos įtikina tėvai. Bet mamytės visada bado pirštu savo verkianti vaiką ir skundžiasi mumis.

O kuo mes čia dėti?!

Neva, mes vaikams krušame smegenis.

Ar krušame? Nė velnio! Štai Tolkienas be skrupulų išžagino visą skandinavų mitologiją, o daugeliui paauglių tai išėjo netgi labai į naudą. One ring to rule them all... Gaidys...

Ir apskritai, jei prieš dešimt metų mamytė iš to girto skyriaus Kalėdų vakarėlio būtų išėjusi valanda anksčiau, o jo nebaigusi užvertus kojas ant stalo, dabar išvis nereikėtų nieko kaltinti.

Sunday, 1 April 2007

[Star FM] "Katarsis" VIII dalis. Mamytė

Pirmadienis. 15:37. Į radijo stoties priimamąjį įsiveržia įsiutusi moteris, už rankos tempianti apsiašarojusią dešimties metų mergaitę. Moteris šaižiai trenkė durimis.

MOTERIS
Pažiūrėkit..! Pažiūrėkit, ką jie padarė mano vaikui!

Ieva pakilo nuo registratūros stalo.

IEVA
Ponia... Kas nutik...

Moteris ją pertraukė.

MOTERIS
Šitie du... Jūsų. Gyvuliai! Haris Poteris nusižudė... Matai, papokštavo... Mano mergaitė verkė pusę valandos..!

Moteris pagaliau atgavo kvapą.

MOTERIS
Noriu kalbėtis su direktoriumi!

IEVA
Atleiskite, bet jo šiuo metu nėra.

MOTERIS
Tada noriu kalbėtis su tuo šunšūdžiu, kuris tai pasakė!

IEVA
Atsiprašau, bet šiuo metu vyksta tiesioginis eteris. Deja, negalime jo nutraukti. Bet esu tikra, kad galėčiau perduoti laidos vedėjams Jūsų priekaištus ...ir norėčiau nuoširdžiai atsiprašyti už mūsų vedėjus. Neabejoju, kad jie nenorėjo nieko įžeisti...

Moteris vėl ją pertraukė.

MOTERIS
Na, ne... O ne! Taip lengvai Jums nepavyks...

Pala, o kas ten?

Moteris parodė į atsidariusias direktoriaus kabineto duris. Direktorius Rimantas kaip tik ruošėsi kasdienei valdų apžiūrai (radijo stotyje jis jautėsi kaip savo ūkyje: ir karvutę pašerdavo, ir mėšliuko pamėždavo), bet, pamatęs moterį ir mergaitę, bemat spruko atgal į kabinetą ir ten užsirakino.

MOTERIS
Ar ten ne direktorius?

IEVA
Ne, ponia, ten...

Moteris žengė ryžtingą žingsnį pirmyn.

MOTERIS
Prašau pakviesti man direktorių.

Ieva suprato, kad ši istorija taip lengvai nesibaigs.

IEVA
Aš...

Gerai, tuoj vedėją pabandysiu pakviesti.